Ruduo, ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai

Medžiai be lapų, visko jie netekę
Medžiai be lapų, stovi lyg apakę
ir aš kaip medis prie šito tako
Stoviu nusiminęs vėl tavęs netekęs
 
Ruduo, ruduo
Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo
Šiandien mes susitikome kartą - paskutinį
 
Medžiai be lapų - nieko jie neturi
Medžiai be lapų - nieks į juos nežiūri
Medžiai be lapų - liūdnos jųjų mišios
Medžiai be lapų - stovi lyg pamišę.
 
Ruduo, ruduo
Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo
Šiandien mes susitikome kartą - paskutinį.

(Šarūnas Mačiulis ir „Poliarizuoti stiklai“)

Nai nai nai... :)))

Lapkritis - mėnuo, kurį pasirinkau gimti... Kažin kodėl? :)) Sakoma, kad lapkritis yra pats niūriausias metų mėnuo. O man jis asocijuojasi su gimtadieniu, ne tik mano, bet ir vienos labai geros draugės. O šis lapkritis jubiliejinis, perkopsiu į ketvirtą dešimtį. Vaje, parašiau ir net pati pasitikrinau ar tikrai taip, nes taip neįtikėtinai skamba! Dar turiu   tris savaites pasidžiaugti 29-taisiais savo gyvenimo metais :))) Atsimenu, kai iki gimtadienio buvo likę visi metai, turėjau idėją pasidaryti sąrašą darbų, kuriuos reikia padaryti iki 30-ties, pavz. paskraidyti su oro balionu, išmokti italų kalbos, pagaminti tobulą risotto ir t.t. Kai ką nesąmoningai įvykdžiau, tačiau sąrašo taip ir nesusidariau, nes juk gyvenimas nesibagia ties 30mečiu. Viskas mano gyvenime ateina vėliau nei daugeliui, bet garantuotai... Tad, manau, kad nereikia niekur skubėti,o tiesiog gyventi ir mėgautis!

Laikas bėga greitai... tuoj jau ir Kalėdas švęsime. Tada lauksiu pavasario, vasaros ir vėl viskas iš naujo. Patinka man šis laiko, metų ir metų laikų ratas. Gaila tik, kad savo gyvenimo metų negalime pakartoti. Bet, juk niekas nežino kas mūsų laukia, tad kaip būtų galima to atsisakyti, juk gal viskas, kas tau skirta gyvenime geriausia, yra prieš akis!

Oras šiandien labai lapkritiškas. Tokią dieną norisi jaukiai vakaroti šiltuose namuose. Siūlau tokiu oru pasigaminti plovą su moliūgu. Mano vyras prašė pagaminti dar kartą :) Pats gaminimo procesas labai paprastas, bet skonis išskirtinis. Ant alyvuogių aliejaus pakepinau svogūną, smulkintas morkas. Tada sudėjau kubeliais pjaustytą moliųgą, subėriau ryžius, viską trumpai apkepiau. Tada įpyliau stiklinę daržovių sultinio ir troškinau, vis pamaišant ir dapilant vandens, kol ryžiai tampa minkšti. Prieskoniai kiekvienam pagal skonį ;) Saplva tokia nuo ciberžolės gavosi ;)

Helloweenas

Man tai viena smagiausių švenčių! Be galo smagu persirengti kokiu nors kostiumu, pasidaryti kraupų makiažą, tiesiog pašėlti ir visiškai atsipalaiduoti. Super! Ir galiu drąsiai visiems verkiantiems lietuviams pasakyti, kad gana mums liūdėti, verkti, skųstis, dejuoti ir nieko čia blogo švęsti amerikonišką šventę. Tai va :)

Tik šiemet taip gavosi, kad šios šventės nešvenčiam, nors labai labai gaila :( Bet užtat, nuotaikai praskaidrinti, išsikepiau Apple Crumble pagal Beatą. Kepiau jau antrą kartą, nes labai, na labai jau skanus :)

Būtina valgyti karštą su ledais! Vaizdas gal nelabai koks, bet skonis tai net LABAI koks :))) Kadangi vyrų vien pyragu "neužkišiu", tai dar karštų sumuštinių iškepiau :)

Smagaus Jums Helloweeniško vakaro :)

Ar visos moterys kartais tampa furijom?

Vieną rytą, važiuodama į darbą, atsiverčiau naują žurnalą "Laima". Pradėjau skaityti nuo redaktorės kreipimosi. Beskaitant jau pirmus žodžius net šiurpuliukas perbėgo per kūną ir pasidarė gėda, nes atrodė, kad rašo man. O rašė apie furijas, kurios pyksta ir bumba ant vyro, ant vaikų ir tik geriausių norų vedamos. O aš kaip tik iš vakaro apibumbėjau vyrą kodėl jis ne taip vairuoja, ne ten važiuoja, ne taip elgiasi ir galų gale ne taip myli! Jetau jetau, kokia gėda! Ir kokia širšė man įkando??? Aš sau labai labai nepatinku, kai kartais (deja) tampu furija. Kažin kodėl man kartais atrodo, kad jei aš kažko nepasakysiu, tai sugrius pasaulis? :)) Ir atrodo, kad bumbu tik geriausių norų vedama... Ačiū Dievui, kad aš dar suvokiu, kai ateina tas momentas, mano virtimo į furiją momentas, ir tada aš bandau valdytis, o jei nepasiseka, tai sugebu atsiprašyti. Kažin visoms taip būna? Ir dėkoju tam, kas yra aukščiau, už vyrą, kuris myli mane su visais mano pabumbėjimais, sugeba mane nuraminti, o jei jau visiškai išvedu iš kantrybės, supyksta ir taip aš vėl grįžtu į save.

Tikiuos, kad niekas nepagalvos, kad aš esu kažkokia bumbeklė, viskuo nepatenkinta furija. Taip nėra. Bet prisipažįstu, kad kartais, kai esu pavargusi, kai pasaulis atrodo pilkas be jokių prošvaisčių arba kai artėja moteriškosios dienos, kartais, deja deja, bumbu...

Bet manau, kad beveik visoms moterims būna tokių momentų... :)) Tada labai padeda vyro kantrybė, mylinčių akių žvilgsnis, apkabinimas ir ... ką tik iškeptas prancūziškas ragelis su karameliniu įdaru :)))

Kodėl?

Paskutines kelias dienas labai liūdna... Galvoje vis sukasi klausimas - kodėl, kodėl, kodėl??? Kodėl žmogus, nugyvenęs ilgą gražų gyvenimą, išgyvenęs karą, badą, tremtį, turi baigti gyvenimą stpriai suluošintas? Niekaip negaliu rasti atsakymo... KODĖL?

"Senieji rūsiai" - Kaunas

    Praitą savaitę su vyru pažymėjom dviejų metų vedybų sukaktį. Ta proga norėjom važiuoti į Palangą, bet šis planas chuliganas neišdegė, tai pirmadieni sugalvojom nueiti pavakarieniauti į kokią nors naują vietą, kur dar nesame buvę. Patys esame šiokie tokie gurmė, arba, paprasčiau, mėgstantys gerą maistą :) Nusprendėm, kad vis bandysim kokią nors naują vietą. Ir vis aprašysiu vieną kitą. Jau esame aplankę naują "Shamrock" airišką barą, kuris atsidarė Kauno senamiestyje, taip pat "Abato menę". Bet šį kartą parašysiu savo nuomonę apie restoraną "Senieji rūsiai".

    Kadangi vakaras buvo nuostabus, tai prisėdome prie stalelio lauke. Žmonių nebuvo daug, padavėjas atėjo iškart. Padavėjas apsirengęs kaip ir priklauso restoranui, tvarkingai, su balta prijuoste. Kainos meniu pasirodė aukštokos, bet nusprendėm tokia proga netaupyti :) Aš užsisakiau otą traškioje sezamo sėklų plutelėje, o vyras užsisakė tuno kepsnį.  Padavėjo paprašiau, kad parekomenduotų kokį vyną užsisakyti prie mūsų pasirinktų patiekalų ir iškart pajaučiau, kad jis pasimetė išgirdęs mūsų klausimą ir teatsakė, kad "vynų pas mus daug, gal kokį baltą..." Nesu aš snobė, bet restorane padavėjas turėtų sugebėti atsakyti daugiau, bent pasiteirauti kokius vynus mes mėgstame ir kažką rekomenduoti. Bet tai turbūt vienintelis pastebėtas minusas. Maistas buvo nuostabus, patiektas gražiai. Otas buvo patiektas su laukiniais ryžiais ir konservuotų cukinijų suktinukais, o tunas buvo patiektas su greipfurtrais, apelsinais ir raudonojo vyno padažu. Desertu susigundžiau jau tik aš (o kaip gi kitaip :) ), užsisakiau firminį "Senųjų rūsių" šokoladinį tortą ir buvau labai labai maloniai nustebinta! Tortas buvo su juodosiom alyvuogėm, labai sodraus skonio ir tikrai rekomenduoju paragauti visiems :)

    Tualetai stilingi, tvarkingi, rankšluosčiai frotiniai, kurie po kiekvieno pasinaudojimo išmetami į šiaudinę "skalbinių dėžę". Pliusas šioje vietoje tikrai :) O vakarienės kaina dviems, užsisakius žuvų kepsnius, po taurę naminio vyno, po taurę mineralinio vandens, desertą ir porą puodelių arbatos - apie 80 Lt.

Gaila, kad neturiu realių nuotraukų, nes tokia proga ne patiekalų fotografuoti ėjau, o pabendrauti su mylimu žmogumi. Todėl įdedu nuotrauką iš interneto. Kitą kartą pasitaisysiu :)

 

 

Rekomenduoju aplankyti, jei neskaičiuojate tą dieną kiekvieno lito ir jei norite puikiai paruoštų patiekalų.
Įvertinčiau 8 iš 10 :)