Žydėjimo metas

Sveiki, sveiki :)

atradau laisvą minutėlę darbe ir sumąsčiau pasireikšti čia :)

Ar turite laiko pastebėti kaip gretai keičiasi gamta Lietuvoje orams atšilus? Dabar kaip tik pats žydėjimo metas, vieni žiedai keičia kitus, pasaka...

Bet kadangi tenka dirbti dirbti ir dar kartelį dirbti, deja, gamtai stebėti negaliu skirti tiek laiko, kiek norėčiau. Na, bet bent turiu laiko pasidairyti pro traukinio langus važiuojant į/iš darbo. Dabar klausimas ne į temą: Ar jau visi spėjote užsikrėsti Lietuvoje dabar siaučiančia kuponų, siūlančių įvairias akcijas, liga? Aš jau baigiu prasirgti  arba tiesiog nebepasitaiko gerų pasiūlymų :) Bet teko nusipirkti ir taip išbandyti naujas vietas picoms suvalgyti, manikiūrus/pedikūrus, net gi mašina išsiplauti :) O ateityje dar laukia nusipirkti, bet neišnaudoti kuponai vakuminiams masažams, 100 nuotraukų atsispausdinti (vis ruošiuos atrinkti nuotraukas spausdinimui, bet neprisiruošiu...) ir kelionė savaitgaliui į Liepojoje esantį 5* viešbutį... Čia buvo vyro staigmena man . Labai maloni staigmena :)

Kadangi ši vasara vėl nusimato be ilgesnių atostogų, tai belieka išnaudoti savaitgalius... O vasara pakolkas džiugina orais. Nors gal žodis "džiugina", kai turi sėdeti darbe, kabinete be kondicionieriaus, čia ir nelabai tinkamas :) Bet kada tam žmogui gerai? Todėl mėgaukimės ilgais vakarais, šiltais orais, šiltu vandeniu ežeruose, keptais šašlykais, draugų kompanijomis ir tiesiog gyvenkime!

Kai liūdna tuo pačiu kai linksma...

Ar būna jums tokių nuotaikų, kai viena sielos dalis džiūgauja baisiai, o kita liūdi? Nekenčiu tokios būsenos, nes negaliu nei džiaugtis nuoširdžiai, nei, pagaliau, liūdėti nuoširdžiai....
Senai neberašiau, bet užplūdus tokiai nuotaikai, kažkodėl atbėgau čia... Nieko konkretaus, daug daugtaškių, bet tiek to...

Pasistengsiu daugiau čia karts nuo karto brūkštelėti, net gi, jei ir niekas neskaito, bet tai juk mano "dienoraštis".

Šeštadienį planuojame su šeimyniškiais išbandyti naują vyninę Kaune, parašysiu atsiliepimus po to.
Gražaus savaitgalio visiems ir vien tik su šviesiom mintim ;)

Restoranas "Avilys" Kaune

Nagi, prisiruošiau vėl aprašyti savo įspudžius iš pasisvečiavimo restorane. Buvo, žinoma, tų apsilankymų ir daugiau, bet vat tik dabar sukilo ūpas visa tai aprašyti. 

Vakar vakare sutarėm su mergaitėm susitikti mergaitiškai paplepėti ir pavėluotai apsikeisti Kalėdinėm dovanėlėm. Kadangi aš sugebėjau apsirgti per šventes, tai teko atidėti jau tradicija tampančius kalėdinius pietus pas mus namie. Tad susitikom Kauno senamiestyje ir, neturėdamos konkretaus tikslo kur eiti, papuolėm į restoraną "Avilys", nes buvo vietos ir labai viliojo jauki aplinka. Noriu paminėti, kad "Avilys" yra restoranas alaus darykla. Jie patys gamina dvi rūšis "gyvo" nepasterizuoto alaus. Tad tiems, kas mėgsta alų, verta apsilankyti vein dėl to.

Išsirinkom apvalų stalelį pirmąjame aukšte, jaukiai įsitaisėm. Atėjo iškart labai simpatiškas jaunas padavėjas ir padavė meniu, su šypsena. Atsivertus meniu, kainos šiek tiek "šiepė dantis", bet žinojau, kad tai ne pigioji užeiga, nes lankiausi jau ne pirmą kartą.  Kai jau nusprendėm, kad žinom ką užsisakysim, niekaip negalėjom sulaukti padavėjo. Bet gi mes pačios, kvailelės, nesusiprotėjom užversti meniu ir padavėjas tai suprato kaip ženklą, kad mes dar neišsirinkę ir netrugdė mūsų :) Na, bet kai susiprotėjom kodėl prie mūsų niekas neprieina, meniu buvo greit užverstas ir užsakymas greit priimtas. Visos užsisakėm Cezario saltų su vištiena. Salotų teko palaukti ilgokai... Nors žmonių nebuvo daug, o aptarnavo du padavėjai, salotų laukėm gal pusę valandos. Na, bet šnekos turėjom užtektinai, tad nesiskundėm, o ir žinojom, kad salotos bus paruoštos šviežiai. Na ir galiu pasakyti, kad buvo verta laukti! Salotos buvo labai labai skanios! Vištiena kepta ant grotelių, naudoti, kaip ir priklauso, romaninių salotų lapai. Nepagailėta padažo, Parmazano sūrio ir baltos duonos kubelių. Porcija irgi nemaža. Prieš pavalgant dar galvojom apie desertą, bet po salotų jo jau nesinorėjo. Užsakymą priėmė bei maistą ir gėrimus mums atnešė kitas padavėjas, nebe tas žavus besišypsantis, ir labai gaila, nes mus aptarnavęs padavėjas nesišypsojo ir atrodė labai rimtas, kad net nejauku kartais pasidarydavo.

Aš gėriau vaisinę arbatą, kuri buvo tikrai skani. Draugės užsisakė karšto vyno, kavos ir mėtinį kavos kokteilį, kuris buvo gražiai pateiktas ir, sakė, kad skanus.

Taigi taigi, visos likom sočios ir patenkintos, pabendravę ir jaukiai praleidę vakarą. Įdomu šio malonumo kaina? Ogi maždaug po 20 Lt. Visai nedaug kaip už tokį šaunų vakarą. Žinoma, kitų patiekalų kainos atitinkamos, kaip ir priklauso restoranui, bet Cezario salotos kainavo 14 Lt. Vizitą restorane įvertinčiau 9 balais, nes trūko aptarnaujančio padavėjo šypsenos :).

Gaila, bet fotoaparato vėl neturėjau... Tad pasiskolinsiu nuotraukų iš "Avilys" internetinio puslapio.

Planuoju artimiausiu metu ten sugrįžti su vyru, nes labai patiko romantiška aplinka vakare.

Štai ir atėjo 2011-ieji!

Senokai berašiau... Jau ir metų numeriukas pasikeitė :) ir jau seniai nebe ruduo. Oho kokios pusnys užu lango pūpso. Įsisukau i prieššventinį šurmulį ir taip greit tas laikas praėjo. Visa laimė, kad šiais metais gaminau valgomas dovanas - viriau džiovintų abrikosų uogienę ir kepiau imbierinius sausainius. Visi dovanomis liko patenkinti, o man kepti, ruošti, puošti, o paskui dovanoti, buvo be galo malonu. Nereikėjo grūstis spūstyse parduotuvėse ir sukti galvą ką kam padovanoti.
Bet šventės jau praėjo. Kažkodėl džiaugiuosi. Nes su naujais metais, su pačia sausio 1-ąja, visada ateina naujos mintys, naujos viltys, pasižadėjimai. Tik pastebėjau, kad su metais jie vis realesni tampa. Šiais metais, susėdom su vyru sausio 2-ąją prie vakarienės su vyno taurėmis ir garsiai įvardijom ko tikimės iš kitų metų. Pasirodo visai nedaug :) Tikiuosi, kad tai išsipildys...
Nemėgstu visokiu eiliuotų, kažkieno kažkam sukurtų sveikinimų, kurie neužkabina širdies kampelio, todėl labai paprastai, bet nuoširdžiai palinkėsiu visiems taikos, sveikatos, tolerancijos ir mažų stebuklų kiekvieną dieną!

Ruduo, ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai

Medžiai be lapų, visko jie netekę
Medžiai be lapų, stovi lyg apakę
ir aš kaip medis prie šito tako
Stoviu nusiminęs vėl tavęs netekęs
 
Ruduo, ruduo
Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo
Šiandien mes susitikome kartą - paskutinį
 
Medžiai be lapų - nieko jie neturi
Medžiai be lapų - nieks į juos nežiūri
Medžiai be lapų - liūdnos jųjų mišios
Medžiai be lapų - stovi lyg pamišę.
 
Ruduo, ruduo
Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo
Šiandien mes susitikome kartą - paskutinį.

(Šarūnas Mačiulis ir „Poliarizuoti stiklai“)

Nai nai nai... :)))

Lapkritis - mėnuo, kurį pasirinkau gimti... Kažin kodėl? :)) Sakoma, kad lapkritis yra pats niūriausias metų mėnuo. O man jis asocijuojasi su gimtadieniu, ne tik mano, bet ir vienos labai geros draugės. O šis lapkritis jubiliejinis, perkopsiu į ketvirtą dešimtį. Vaje, parašiau ir net pati pasitikrinau ar tikrai taip, nes taip neįtikėtinai skamba! Dar turiu   tris savaites pasidžiaugti 29-taisiais savo gyvenimo metais :))) Atsimenu, kai iki gimtadienio buvo likę visi metai, turėjau idėją pasidaryti sąrašą darbų, kuriuos reikia padaryti iki 30-ties, pavz. paskraidyti su oro balionu, išmokti italų kalbos, pagaminti tobulą risotto ir t.t. Kai ką nesąmoningai įvykdžiau, tačiau sąrašo taip ir nesusidariau, nes juk gyvenimas nesibagia ties 30mečiu. Viskas mano gyvenime ateina vėliau nei daugeliui, bet garantuotai... Tad, manau, kad nereikia niekur skubėti,o tiesiog gyventi ir mėgautis!

Laikas bėga greitai... tuoj jau ir Kalėdas švęsime. Tada lauksiu pavasario, vasaros ir vėl viskas iš naujo. Patinka man šis laiko, metų ir metų laikų ratas. Gaila tik, kad savo gyvenimo metų negalime pakartoti. Bet, juk niekas nežino kas mūsų laukia, tad kaip būtų galima to atsisakyti, juk gal viskas, kas tau skirta gyvenime geriausia, yra prieš akis!

Oras šiandien labai lapkritiškas. Tokią dieną norisi jaukiai vakaroti šiltuose namuose. Siūlau tokiu oru pasigaminti plovą su moliūgu. Mano vyras prašė pagaminti dar kartą :) Pats gaminimo procesas labai paprastas, bet skonis išskirtinis. Ant alyvuogių aliejaus pakepinau svogūną, smulkintas morkas. Tada sudėjau kubeliais pjaustytą moliųgą, subėriau ryžius, viską trumpai apkepiau. Tada įpyliau stiklinę daržovių sultinio ir troškinau, vis pamaišant ir dapilant vandens, kol ryžiai tampa minkšti. Prieskoniai kiekvienam pagal skonį ;) Saplva tokia nuo ciberžolės gavosi ;)