Helloweenas

Man tai viena smagiausių švenčių! Be galo smagu persirengti kokiu nors kostiumu, pasidaryti kraupų makiažą, tiesiog pašėlti ir visiškai atsipalaiduoti. Super! Ir galiu drąsiai visiems verkiantiems lietuviams pasakyti, kad gana mums liūdėti, verkti, skųstis, dejuoti ir nieko čia blogo švęsti amerikonišką šventę. Tai va :)

Tik šiemet taip gavosi, kad šios šventės nešvenčiam, nors labai labai gaila :( Bet užtat, nuotaikai praskaidrinti, išsikepiau Apple Crumble pagal Beatą. Kepiau jau antrą kartą, nes labai, na labai jau skanus :)

Būtina valgyti karštą su ledais! Vaizdas gal nelabai koks, bet skonis tai net LABAI koks :))) Kadangi vyrų vien pyragu "neužkišiu", tai dar karštų sumuštinių iškepiau :)

Smagaus Jums Helloweeniško vakaro :)

Ar visos moterys kartais tampa furijom?

Vieną rytą, važiuodama į darbą, atsiverčiau naują žurnalą "Laima". Pradėjau skaityti nuo redaktorės kreipimosi. Beskaitant jau pirmus žodžius net šiurpuliukas perbėgo per kūną ir pasidarė gėda, nes atrodė, kad rašo man. O rašė apie furijas, kurios pyksta ir bumba ant vyro, ant vaikų ir tik geriausių norų vedamos. O aš kaip tik iš vakaro apibumbėjau vyrą kodėl jis ne taip vairuoja, ne ten važiuoja, ne taip elgiasi ir galų gale ne taip myli! Jetau jetau, kokia gėda! Ir kokia širšė man įkando??? Aš sau labai labai nepatinku, kai kartais (deja) tampu furija. Kažin kodėl man kartais atrodo, kad jei aš kažko nepasakysiu, tai sugrius pasaulis? :)) Ir atrodo, kad bumbu tik geriausių norų vedama... Ačiū Dievui, kad aš dar suvokiu, kai ateina tas momentas, mano virtimo į furiją momentas, ir tada aš bandau valdytis, o jei nepasiseka, tai sugebu atsiprašyti. Kažin visoms taip būna? Ir dėkoju tam, kas yra aukščiau, už vyrą, kuris myli mane su visais mano pabumbėjimais, sugeba mane nuraminti, o jei jau visiškai išvedu iš kantrybės, supyksta ir taip aš vėl grįžtu į save.

Tikiuos, kad niekas nepagalvos, kad aš esu kažkokia bumbeklė, viskuo nepatenkinta furija. Taip nėra. Bet prisipažįstu, kad kartais, kai esu pavargusi, kai pasaulis atrodo pilkas be jokių prošvaisčių arba kai artėja moteriškosios dienos, kartais, deja deja, bumbu...

Bet manau, kad beveik visoms moterims būna tokių momentų... :)) Tada labai padeda vyro kantrybė, mylinčių akių žvilgsnis, apkabinimas ir ... ką tik iškeptas prancūziškas ragelis su karameliniu įdaru :)))

Kodėl?

Paskutines kelias dienas labai liūdna... Galvoje vis sukasi klausimas - kodėl, kodėl, kodėl??? Kodėl žmogus, nugyvenęs ilgą gražų gyvenimą, išgyvenęs karą, badą, tremtį, turi baigti gyvenimą stpriai suluošintas? Niekaip negaliu rasti atsakymo... KODĖL?

"Senieji rūsiai" - Kaunas

    Praitą savaitę su vyru pažymėjom dviejų metų vedybų sukaktį. Ta proga norėjom važiuoti į Palangą, bet šis planas chuliganas neišdegė, tai pirmadieni sugalvojom nueiti pavakarieniauti į kokią nors naują vietą, kur dar nesame buvę. Patys esame šiokie tokie gurmė, arba, paprasčiau, mėgstantys gerą maistą :) Nusprendėm, kad vis bandysim kokią nors naują vietą. Ir vis aprašysiu vieną kitą. Jau esame aplankę naują "Shamrock" airišką barą, kuris atsidarė Kauno senamiestyje, taip pat "Abato menę". Bet šį kartą parašysiu savo nuomonę apie restoraną "Senieji rūsiai".

    Kadangi vakaras buvo nuostabus, tai prisėdome prie stalelio lauke. Žmonių nebuvo daug, padavėjas atėjo iškart. Padavėjas apsirengęs kaip ir priklauso restoranui, tvarkingai, su balta prijuoste. Kainos meniu pasirodė aukštokos, bet nusprendėm tokia proga netaupyti :) Aš užsisakiau otą traškioje sezamo sėklų plutelėje, o vyras užsisakė tuno kepsnį.  Padavėjo paprašiau, kad parekomenduotų kokį vyną užsisakyti prie mūsų pasirinktų patiekalų ir iškart pajaučiau, kad jis pasimetė išgirdęs mūsų klausimą ir teatsakė, kad "vynų pas mus daug, gal kokį baltą..." Nesu aš snobė, bet restorane padavėjas turėtų sugebėti atsakyti daugiau, bent pasiteirauti kokius vynus mes mėgstame ir kažką rekomenduoti. Bet tai turbūt vienintelis pastebėtas minusas. Maistas buvo nuostabus, patiektas gražiai. Otas buvo patiektas su laukiniais ryžiais ir konservuotų cukinijų suktinukais, o tunas buvo patiektas su greipfurtrais, apelsinais ir raudonojo vyno padažu. Desertu susigundžiau jau tik aš (o kaip gi kitaip :) ), užsisakiau firminį "Senųjų rūsių" šokoladinį tortą ir buvau labai labai maloniai nustebinta! Tortas buvo su juodosiom alyvuogėm, labai sodraus skonio ir tikrai rekomenduoju paragauti visiems :)

    Tualetai stilingi, tvarkingi, rankšluosčiai frotiniai, kurie po kiekvieno pasinaudojimo išmetami į šiaudinę "skalbinių dėžę". Pliusas šioje vietoje tikrai :) O vakarienės kaina dviems, užsisakius žuvų kepsnius, po taurę naminio vyno, po taurę mineralinio vandens, desertą ir porą puodelių arbatos - apie 80 Lt.

Gaila, kad neturiu realių nuotraukų, nes tokia proga ne patiekalų fotografuoti ėjau, o pabendrauti su mylimu žmogumi. Todėl įdedu nuotrauką iš interneto. Kitą kartą pasitaisysiu :)

 

 

Rekomenduoju aplankyti, jei neskaičiuojate tą dieną kiekvieno lito ir jei norite puikiai paruoštų patiekalų.
Įvertinčiau 8 iš 10 :) 

Risotto - pirmas blynas neprisvilo

Esu didelė italų virtuvės gerbėja. Kai mokiausi Italijoje, net nusipirkau stooorą receptų knygą italų kalba ir vis ką nors iš jos gamindavau, bet risotto aplenkdavau... Kažkodėl man atrodė, kad tai baisiai sudėtinga. Skaičiau Beatos knygoj, kad nėra viskas jau ten taip sudėtinga. Netyčia parduotuvėj aptikau ryžių, skirtų risotto, nusipirkau. Vyras vakare parvežė iš miško šviežių grybukų, tai nusprendžiau pabandyti :) . Prisiskaičiau daug informacijos apie risotto internete ir pradėjau darbą :) Patį risotto gaminau pagal Beatą. Tai yra, pakepinau česnakus alyvuogių aliejuje, tada subėriau ryžius, juos šiek tiek apkepiau, įpyliau stiklinę balto sauso vyno, leidau jam paburbuliuoti,o tada po truputį pyliau grybų sultinį ir vis maišiau, maišiau, maišiau :)

Prieš ruošiant ryžius, ant sviestuko pakepinau smulkintą svogūną, sudėjau šviežius grybukus (pagrinde tai buvo baravykai). Įbėriau druskos, pipirų ir kepinau maišant tol, kol išgaravo skystis.
Kai risotto ryžiai jau buvo minkšti, bet dar jautėsi kramtant (al dente), įdėjau šiek tiek sviesto ir dvi saujas smulkiai tarkuoto parmezano sūrio. Uždengiau ir leidau kelias minutes jam pailsėti :) Kai nusprendžiau, kad risottui gana ilsėtis, įmaišiau apkeptus grybukus ir štai rezultatas:

Buvo tikrai labai skanu ir vyrui labai patiko! :) vienintelis dalykas, ką keisiu kitą kartą, tai ieškosiu ne tokio rūgštaus vyno ir bandysiu vis su kitais priedais :)
O čia šiaip rudeniškas vaizdelis :)