2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

"Senieji rūsiai" - Kaunas

    Praitą savaitę su vyru pažymėjom dviejų metų vedybų sukaktį. Ta proga norėjom važiuoti į Palangą, bet šis planas chuliganas neišdegė, tai pirmadieni sugalvojom nueiti pavakarieniauti į kokią nors naują vietą, kur dar nesame buvę. Patys esame šiokie tokie gurmė, arba, paprasčiau, mėgstantys gerą maistą :) Nusprendėm, kad vis bandysim kokią nors naują vietą. Ir vis aprašysiu vieną kitą. Jau esame aplankę naują "Shamrock" airišką barą, kuris atsidarė Kauno senamiestyje, taip pat "Abato menę". Bet šį kartą parašysiu savo nuomonę apie restoraną "Senieji rūsiai".
    Kadangi vakaras buvo nuostabus, tai prisėdome prie stalelio lauke. Žmonių nebuvo daug, padavėjas atėjo iškart. Padavėjas apsirengęs kaip ir priklauso restoranui, tvarkingai, su balta prijuoste. Kainos meniu pasirodė aukštokos, bet nusprendėm tokia proga netaupyti :) Aš užsisakiau otą traškioje sezamo sėklų plutelėje, o vyras užsisakė tuno kepsnį.  Padavėjo paprašiau, kad parekomenduotų kokį vyną užsisakyti prie mūsų pasirinktų patiekalų ir iškart pajaučiau, kad jis pasimetė išgirdęs mūsų klausimą ir teatsakė, kad "vynų pas mus daug, gal kokį baltą..." Nesu aš snobė, bet restorane padavėjas turėtų sugebėti atsakyti daugiau, bent pasiteirauti kokius vynus mes mėgstame ir kažką rekomenduoti. Bet tai turbūt vienintelis pastebėtas minusas. Maistas buvo nuostabus, patiektas gražiai. Otas buvo patiektas su laukiniais ryžiais ir konservuotų cukinijų suktinukais, o tunas buvo patiektas su greipfurtrais, apelsinais ir raudonojo vyno padažu. Desertu susigundžiau jau tik aš (o kaip gi kitaip :) ), užsisakiau firminį "Senųjų rūsių" šokoladinį tortą ir buvau labai labai maloniai nustebinta! Tortas buvo su juodosiom alyvuogėm, labai sodraus skonio ir tikrai rekomenduoju paragauti visiems :)
    Tualetai stilingi, tvarkingi, rankšluosčiai frotiniai, kurie po kiekvieno pasinaudojimo išmetami į šiaudinę "skalbinių dėžę". Pliusas šioje vietoje tikrai :) O vakarienės kaina dviems, užsisakius žuvų kepsnius, po taurę naminio vyno, po taurę mineralinio vandens, desertą ir porą puodelių arbatos - apie 80 Lt.
Gaila, kad neturiu realių nuotraukų, nes tokia proga ne patiekalų fotografuoti ėjau, o pabendrauti su mylimu žmogumi. Todėl įdedu nuotrauką iš interneto. Kitą kartą pasitaisysiu :)
 
Rekomenduoju aplankyti, jei neskaičiuojate tą dieną kiekvieno lito ir jei norite puikiai paruoštų patiekalų.
Įvertinčiau 8 iš 10 :) 






2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Risotto - pirmas blynas neprisvilo

Esu didelė italų virtuvės gerbėja. Kai mokiausi Italijoje, net nusipirkau stooorą receptų knygą italų kalba ir vis ką nors iš jos gamindavau, bet risotto aplenkdavau... Kažkodėl man atrodė, kad tai baisiai sudėtinga. Skaičiau Beatos knygoj, kad nėra viskas jau ten taip sudėtinga. Netyčia parduotuvėj aptikau ryžių, skirtų risotto, nusipirkau. Vyras vakare parvežė iš miško šviežių grybukų, tai nusprendžiau pabandyti :) . Prisiskaičiau daug informacijos apie risotto internete ir pradėjau darbą :) Patį risotto gaminau pagal Beatą. Tai yra, pakepinau česnakus alyvuogių aliejuje, tada subėriau ryžius, juos šiek tiek apkepiau, įpyliau stiklinę balto sauso vyno, leidau jam paburbuliuoti,o tada po truputį pyliau grybų sultinį ir vis maišiau, maišiau, maišiau :)
Prieš ruošiant ryžius, ant sviestuko pakepinau smulkintą svogūną, sudėjau šviežius grybukus (pagrinde tai buvo baravykai). Įbėriau druskos, pipirų ir kepinau maišant tol, kol išgaravo skystis.
Kai risotto ryžiai jau buvo minkšti, bet dar jautėsi kramtant (al dente), įdėjau šiek tiek sviesto ir dvi saujas smulkiai tarkuoto parmezano sūrio. Uždengiau ir leidau kelias minutes jam pailsėti :) Kai nusprendžiau, kad risottui gana ilsėtis, įmaišiau apkeptus grybukus ir štai rezultatas:
Buvo tikrai labai skanu ir vyrui labai patiko! :) vienintelis dalykas, ką keisiu kitą kartą, tai ieškosiu ne tokio rūgštaus vyno ir bandysiu vis su kitais priedais :)
O čia šiaip rudeniškas vaizdelis :)

2010 m. rugpjūčio 28 d., šeštadienis

Ramus šeštadienio vakaras

Vasara, deja, eina į pabaigą ir atrodo, kad savaitgaliai (pagaliau) tampa laisvesni. Iš tikrųjų man kartais labai smagu kokią dienelę nieko neveikti ir niekur neskubėti. Toks ir buvo šis mūsų šeštadienis. Kaifuoju, kai galiu neskubant pasigaminti savaitgalinius pusryčius (šiandien buvo miltiniai blynai su šviežiom avietėm), paskui pietums pasigaminti ką nors įmantresnio (šiandien buvo cukinijos apkepas), pasimėgauti tinginiavimu, perskaityti šeštadieninius laikraščius. Be viso to dar spėjau išlyginti visą kalną prisikaupusių skalbinių :). O šį lietingą, paskutinio vasaros savaitgalio, vakarą man labai smagu paskaitinėti twitter.com apie įžymybes, people.com pažiurėti jų nuotraukas, supermama.lt paskaityti kaip gyvena forumo draugės, o tuo pačiu ir brūkštelėti keletą žodžių čia.
Gražaus vakaro ir jums ;)

2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

Šviežios bulvytės su rūkyta šonine

Šiandien vakarienei gaminau bulvytes, apsuktas rūkyta šonine, mmmm... senai jau norėjau išbandyti šį paprastą patiekalą ir šiandien pavyko :) Nusipirkau specialiai mažesnių bulvyčių, vyras jas nuskuto, apsukau plonai pjaustyta šonine ir dėjau i kepimo skardą. Druskos nebarsčiau, nes pati šoninė sūroka. Baigiant kepti, apibarsčiau maltais pipirais, svogūnų laiškais, krapais. Suviliojau visą šeimyną nerealiais kvapais, sklindančiais iš virtuvės, bet teko palūkėti, nes šviežios bulytės spyriojosi ir ilgai kepė :) Bet kai jau iškepė, tai valgėm su pomidorų ir grietinės salotom ir pirštelius laižėmės!

2010 m. rugpjūčio 23 d., pirmadienis

Business Casual

Paskutiniu metu tenka dažnai pasukti galvelę ką gi apsirengus į darbą. Vis gi darbas rimtoje įstaigoje, tarp kostiumuotų dėdžių, verčia pasitempti ir mane. Bet man labai labai, oi kaip labai, nesinori lysti į klasikinį tamsų kostiumėlį. Todėl bandau visokius aprangos variantus. Tikiuos, kad laikui einant atrasiu keletą puikių derinių, su kuriais jausiuos gerai, patogiai, ne perdaug moteriškai (dėl kūno formų, deja, kartais ir paprastas rūbas gali per daug kai ką aptempti ir išryškinti ir dėl to tokia apranga tampa jau nebe oficiali...) ir nereiks beveik kiekvieną dieną sukti galvą ką apsirengti. Nors, ką aš čia bandau apgauti? Moterys visada suka galvą ką apsirengti ir beveik visada nėra ką apsirengti :))) Labai džiaugiuosi, kad moterims nėra keliami tokie griežti reikalavimai, kaip, kad vyrams - dėvėti kostiumą darbe, todėl aš vis bandau aksesuarų, spalvų pagalba pagyvinti oficialią aprangą.
Čia keletas man patikusių derinukų iš interneto, nes aš dar vis "nelendu į eterį" :))