Ruduo, ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai

Medžiai be lapų, visko jie netekę
Medžiai be lapų, stovi lyg apakę
ir aš kaip medis prie šito tako
Stoviu nusiminęs vėl tavęs netekęs
 
Ruduo, ruduo
Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo
Šiandien mes susitikome kartą - paskutinį
 
Medžiai be lapų - nieko jie neturi
Medžiai be lapų - nieks į juos nežiūri
Medžiai be lapų - liūdnos jųjų mišios
Medžiai be lapų - stovi lyg pamišę.
 
Ruduo, ruduo
Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai
Ruduo, ruduo
Šiandien mes susitikome kartą - paskutinį.

(Šarūnas Mačiulis ir „Poliarizuoti stiklai“)

Nai nai nai... :)))

Lapkritis - mėnuo, kurį pasirinkau gimti... Kažin kodėl? :)) Sakoma, kad lapkritis yra pats niūriausias metų mėnuo. O man jis asocijuojasi su gimtadieniu, ne tik mano, bet ir vienos labai geros draugės. O šis lapkritis jubiliejinis, perkopsiu į ketvirtą dešimtį. Vaje, parašiau ir net pati pasitikrinau ar tikrai taip, nes taip neįtikėtinai skamba! Dar turiu   tris savaites pasidžiaugti 29-taisiais savo gyvenimo metais :))) Atsimenu, kai iki gimtadienio buvo likę visi metai, turėjau idėją pasidaryti sąrašą darbų, kuriuos reikia padaryti iki 30-ties, pavz. paskraidyti su oro balionu, išmokti italų kalbos, pagaminti tobulą risotto ir t.t. Kai ką nesąmoningai įvykdžiau, tačiau sąrašo taip ir nesusidariau, nes juk gyvenimas nesibagia ties 30mečiu. Viskas mano gyvenime ateina vėliau nei daugeliui, bet garantuotai... Tad, manau, kad nereikia niekur skubėti,o tiesiog gyventi ir mėgautis!

Laikas bėga greitai... tuoj jau ir Kalėdas švęsime. Tada lauksiu pavasario, vasaros ir vėl viskas iš naujo. Patinka man šis laiko, metų ir metų laikų ratas. Gaila tik, kad savo gyvenimo metų negalime pakartoti. Bet, juk niekas nežino kas mūsų laukia, tad kaip būtų galima to atsisakyti, juk gal viskas, kas tau skirta gyvenime geriausia, yra prieš akis!

Oras šiandien labai lapkritiškas. Tokią dieną norisi jaukiai vakaroti šiltuose namuose. Siūlau tokiu oru pasigaminti plovą su moliūgu. Mano vyras prašė pagaminti dar kartą :) Pats gaminimo procesas labai paprastas, bet skonis išskirtinis. Ant alyvuogių aliejaus pakepinau svogūną, smulkintas morkas. Tada sudėjau kubeliais pjaustytą moliųgą, subėriau ryžius, viską trumpai apkepiau. Tada įpyliau stiklinę daržovių sultinio ir troškinau, vis pamaišant ir dapilant vandens, kol ryžiai tampa minkšti. Prieskoniai kiekvienam pagal skonį ;) Saplva tokia nuo ciberžolės gavosi ;)

Helloweenas

Man tai viena smagiausių švenčių! Be galo smagu persirengti kokiu nors kostiumu, pasidaryti kraupų makiažą, tiesiog pašėlti ir visiškai atsipalaiduoti. Super! Ir galiu drąsiai visiems verkiantiems lietuviams pasakyti, kad gana mums liūdėti, verkti, skųstis, dejuoti ir nieko čia blogo švęsti amerikonišką šventę. Tai va :)

Tik šiemet taip gavosi, kad šios šventės nešvenčiam, nors labai labai gaila :( Bet užtat, nuotaikai praskaidrinti, išsikepiau Apple Crumble pagal Beatą. Kepiau jau antrą kartą, nes labai, na labai jau skanus :)

Būtina valgyti karštą su ledais! Vaizdas gal nelabai koks, bet skonis tai net LABAI koks :))) Kadangi vyrų vien pyragu "neužkišiu", tai dar karštų sumuštinių iškepiau :)

Smagaus Jums Helloweeniško vakaro :)

Ar visos moterys kartais tampa furijom?

Vieną rytą, važiuodama į darbą, atsiverčiau naują žurnalą "Laima". Pradėjau skaityti nuo redaktorės kreipimosi. Beskaitant jau pirmus žodžius net šiurpuliukas perbėgo per kūną ir pasidarė gėda, nes atrodė, kad rašo man. O rašė apie furijas, kurios pyksta ir bumba ant vyro, ant vaikų ir tik geriausių norų vedamos. O aš kaip tik iš vakaro apibumbėjau vyrą kodėl jis ne taip vairuoja, ne ten važiuoja, ne taip elgiasi ir galų gale ne taip myli! Jetau jetau, kokia gėda! Ir kokia širšė man įkando??? Aš sau labai labai nepatinku, kai kartais (deja) tampu furija. Kažin kodėl man kartais atrodo, kad jei aš kažko nepasakysiu, tai sugrius pasaulis? :)) Ir atrodo, kad bumbu tik geriausių norų vedama... Ačiū Dievui, kad aš dar suvokiu, kai ateina tas momentas, mano virtimo į furiją momentas, ir tada aš bandau valdytis, o jei nepasiseka, tai sugebu atsiprašyti. Kažin visoms taip būna? Ir dėkoju tam, kas yra aukščiau, už vyrą, kuris myli mane su visais mano pabumbėjimais, sugeba mane nuraminti, o jei jau visiškai išvedu iš kantrybės, supyksta ir taip aš vėl grįžtu į save.

Tikiuos, kad niekas nepagalvos, kad aš esu kažkokia bumbeklė, viskuo nepatenkinta furija. Taip nėra. Bet prisipažįstu, kad kartais, kai esu pavargusi, kai pasaulis atrodo pilkas be jokių prošvaisčių arba kai artėja moteriškosios dienos, kartais, deja deja, bumbu...

Bet manau, kad beveik visoms moterims būna tokių momentų... :)) Tada labai padeda vyro kantrybė, mylinčių akių žvilgsnis, apkabinimas ir ... ką tik iškeptas prancūziškas ragelis su karameliniu įdaru :)))

Kodėl?

Paskutines kelias dienas labai liūdna... Galvoje vis sukasi klausimas - kodėl, kodėl, kodėl??? Kodėl žmogus, nugyvenęs ilgą gražų gyvenimą, išgyvenęs karą, badą, tremtį, turi baigti gyvenimą stpriai suluošintas? Niekaip negaliu rasti atsakymo... KODĖL?

"Senieji rūsiai" - Kaunas

    Praitą savaitę su vyru pažymėjom dviejų metų vedybų sukaktį. Ta proga norėjom važiuoti į Palangą, bet šis planas chuliganas neišdegė, tai pirmadieni sugalvojom nueiti pavakarieniauti į kokią nors naują vietą, kur dar nesame buvę. Patys esame šiokie tokie gurmė, arba, paprasčiau, mėgstantys gerą maistą :) Nusprendėm, kad vis bandysim kokią nors naują vietą. Ir vis aprašysiu vieną kitą. Jau esame aplankę naują "Shamrock" airišką barą, kuris atsidarė Kauno senamiestyje, taip pat "Abato menę". Bet šį kartą parašysiu savo nuomonę apie restoraną "Senieji rūsiai".

    Kadangi vakaras buvo nuostabus, tai prisėdome prie stalelio lauke. Žmonių nebuvo daug, padavėjas atėjo iškart. Padavėjas apsirengęs kaip ir priklauso restoranui, tvarkingai, su balta prijuoste. Kainos meniu pasirodė aukštokos, bet nusprendėm tokia proga netaupyti :) Aš užsisakiau otą traškioje sezamo sėklų plutelėje, o vyras užsisakė tuno kepsnį.  Padavėjo paprašiau, kad parekomenduotų kokį vyną užsisakyti prie mūsų pasirinktų patiekalų ir iškart pajaučiau, kad jis pasimetė išgirdęs mūsų klausimą ir teatsakė, kad "vynų pas mus daug, gal kokį baltą..." Nesu aš snobė, bet restorane padavėjas turėtų sugebėti atsakyti daugiau, bent pasiteirauti kokius vynus mes mėgstame ir kažką rekomenduoti. Bet tai turbūt vienintelis pastebėtas minusas. Maistas buvo nuostabus, patiektas gražiai. Otas buvo patiektas su laukiniais ryžiais ir konservuotų cukinijų suktinukais, o tunas buvo patiektas su greipfurtrais, apelsinais ir raudonojo vyno padažu. Desertu susigundžiau jau tik aš (o kaip gi kitaip :) ), užsisakiau firminį "Senųjų rūsių" šokoladinį tortą ir buvau labai labai maloniai nustebinta! Tortas buvo su juodosiom alyvuogėm, labai sodraus skonio ir tikrai rekomenduoju paragauti visiems :)

    Tualetai stilingi, tvarkingi, rankšluosčiai frotiniai, kurie po kiekvieno pasinaudojimo išmetami į šiaudinę "skalbinių dėžę". Pliusas šioje vietoje tikrai :) O vakarienės kaina dviems, užsisakius žuvų kepsnius, po taurę naminio vyno, po taurę mineralinio vandens, desertą ir porą puodelių arbatos - apie 80 Lt.

Gaila, kad neturiu realių nuotraukų, nes tokia proga ne patiekalų fotografuoti ėjau, o pabendrauti su mylimu žmogumi. Todėl įdedu nuotrauką iš interneto. Kitą kartą pasitaisysiu :)

 

 

Rekomenduoju aplankyti, jei neskaičiuojate tą dieną kiekvieno lito ir jei norite puikiai paruoštų patiekalų.
Įvertinčiau 8 iš 10 :) 

Risotto - pirmas blynas neprisvilo

Esu didelė italų virtuvės gerbėja. Kai mokiausi Italijoje, net nusipirkau stooorą receptų knygą italų kalba ir vis ką nors iš jos gamindavau, bet risotto aplenkdavau... Kažkodėl man atrodė, kad tai baisiai sudėtinga. Skaičiau Beatos knygoj, kad nėra viskas jau ten taip sudėtinga. Netyčia parduotuvėj aptikau ryžių, skirtų risotto, nusipirkau. Vyras vakare parvežė iš miško šviežių grybukų, tai nusprendžiau pabandyti :) . Prisiskaičiau daug informacijos apie risotto internete ir pradėjau darbą :) Patį risotto gaminau pagal Beatą. Tai yra, pakepinau česnakus alyvuogių aliejuje, tada subėriau ryžius, juos šiek tiek apkepiau, įpyliau stiklinę balto sauso vyno, leidau jam paburbuliuoti,o tada po truputį pyliau grybų sultinį ir vis maišiau, maišiau, maišiau :)

Prieš ruošiant ryžius, ant sviestuko pakepinau smulkintą svogūną, sudėjau šviežius grybukus (pagrinde tai buvo baravykai). Įbėriau druskos, pipirų ir kepinau maišant tol, kol išgaravo skystis.
Kai risotto ryžiai jau buvo minkšti, bet dar jautėsi kramtant (al dente), įdėjau šiek tiek sviesto ir dvi saujas smulkiai tarkuoto parmezano sūrio. Uždengiau ir leidau kelias minutes jam pailsėti :) Kai nusprendžiau, kad risottui gana ilsėtis, įmaišiau apkeptus grybukus ir štai rezultatas:

Buvo tikrai labai skanu ir vyrui labai patiko! :) vienintelis dalykas, ką keisiu kitą kartą, tai ieškosiu ne tokio rūgštaus vyno ir bandysiu vis su kitais priedais :)
O čia šiaip rudeniškas vaizdelis :)

Ramus šeštadienio vakaras

Vasara, deja, eina į pabaigą ir atrodo, kad savaitgaliai (pagaliau) tampa laisvesni. Iš tikrųjų man kartais labai smagu kokią dienelę nieko neveikti ir niekur neskubėti. Toks ir buvo šis mūsų šeštadienis. Kaifuoju, kai galiu neskubant pasigaminti savaitgalinius pusryčius (šiandien buvo miltiniai blynai su šviežiom avietėm), paskui pietums pasigaminti ką nors įmantresnio (šiandien buvo cukinijos apkepas), pasimėgauti tinginiavimu, perskaityti šeštadieninius laikraščius. Be viso to dar spėjau išlyginti visą kalną prisikaupusių skalbinių :). O šį lietingą, paskutinio vasaros savaitgalio, vakarą man labai smagu paskaitinėti twitter.com apie įžymybes, people.com pažiurėti jų nuotraukas, supermama.lt paskaityti kaip gyvena forumo draugės, o tuo pačiu ir brūkštelėti keletą žodžių čia.
Gražaus vakaro ir jums ;)

Šviežios bulvytės su rūkyta šonine

Šiandien vakarienei gaminau bulvytes, apsuktas rūkyta šonine, mmmm... senai jau norėjau išbandyti šį paprastą patiekalą ir šiandien pavyko :) Nusipirkau specialiai mažesnių bulvyčių, vyras jas nuskuto, apsukau plonai pjaustyta šonine ir dėjau i kepimo skardą. Druskos nebarsčiau, nes pati šoninė sūroka. Baigiant kepti, apibarsčiau maltais pipirais, svogūnų laiškais, krapais. Suviliojau visą šeimyną nerealiais kvapais, sklindančiais iš virtuvės, bet teko palūkėti, nes šviežios bulytės spyriojosi ir ilgai kepė :) Bet kai jau iškepė, tai valgėm su pomidorų ir grietinės salotom ir pirštelius laižėmės!

Business Casual

Paskutiniu metu tenka dažnai pasukti galvelę ką gi apsirengus į darbą. Vis gi darbas rimtoje įstaigoje, tarp kostiumuotų dėdžių, verčia pasitempti ir mane. Bet man labai labai, oi kaip labai, nesinori lysti į klasikinį tamsų kostiumėlį. Todėl bandau visokius aprangos variantus. Tikiuos, kad laikui einant atrasiu keletą puikių derinių, su kuriais jausiuos gerai, patogiai, ne perdaug moteriškai (dėl kūno formų, deja, kartais ir paprastas rūbas gali per daug kai ką aptempti ir išryškinti ir dėl to tokia apranga tampa jau nebe oficiali...) ir nereiks beveik kiekvieną dieną sukti galvą ką apsirengti. Nors, ką aš čia bandau apgauti? Moterys visada suka galvą ką apsirengti ir beveik visada nėra ką apsirengti :))) Labai džiaugiuosi, kad moterims nėra keliami tokie griežti reikalavimai, kaip, kad vyrams - dėvėti kostiumą darbe, todėl aš vis bandau aksesuarų, spalvų pagalba pagyvinti oficialią aprangą.
Čia keletas man patikusių derinukų iš interneto, nes aš dar vis "nelendu į eterį" :))

Maisto gaminimo Blog'u mada?

Seniai berašiau čia, tai norisi atsigriebti :))
Man pačiai labai patinka skaityti įvairius Blog'us. Paskutiniu metu dažniausiai užklystu į maisto gaminimo Blog'us. Ypač pamėgau Beatos blog'ą. Puikus čios moteriškės (gal neįsižeis už šį terminą mieloji Beata, aš pati jau irgi save laikau moteriške :)) jumoro jausmas, rašymo stilius verčia tiesiog laukti kiekvieną dieną naujų įrašų. Bet aš toks keistas sutvėrimas, kad tai, kas tampa labai populiaru tarp masių, man pasidaro atgrasu. Todėl man pradeda atrodyti, kad dabar tarsi kažkokia manija apsėdo visas namų šeimininkes ir ne tik, ir visos kuria savo Blog'us. Nesiimu spręsti ar tai gerai, ar tai blogai, bet mane tai šiek tiek stebina. Kita vertus, kodėl aš pati tada rašau Blog'ą? Nežinau... :) Pakolkas jo niekam nerodau, nes nemanau, kad pakolkas jis kažkam įdomus. Bet jei atsiras kažkas, kam jis pasirodys įdomus, gal tada ir su draugais jo adresu pasidalinsiu. 
O gal ši mada jau senai vyrauja, tik aš pati tai neseniai pastebėjau?

Norėčiau šiandien vakarienauti taip....

Daržovių išnaudojimo metas

Paskutiniu metu atrodo, kad tik lekiu lekiu, sukuos kaip voverė rate. Nesiskundžiu, nes man tai pakolkas patinka, bet jau pasvajoju apie nieko "neveikadienį" :) sekantį savaitgalį tam ir rezevavau. Nors tą nieko neveikadienį reiks užvakuoti agurkėlių žiemai, kokią uogienę išsivirti. Na, bet čia jau namie, tai visai malonu :) Gaila, kad per savo lėkimą, neberandu laiko maisto gaminimui, o tai man patinka... Na, bet pasistengsiu karts nuo karto šį savo pomėgį prikelti gyvenimui :)
Nesenai dariau daržovių troškinį, kuris netikėtai gavosi labai skanus :)) Taigi, pakepinau ant alyvuogių aliejaus svogūną, česnaką ir šiek tiek įtarkavau imbiero. Spėju, kad jis ir padarė troškinį tokį ypatingą. O paskui jau dėjau ką turėjau - morkų, bulvių, šparaginių pupelių, papriką ir cukiniją. Kai viską šiek tiek apkepiau, supyliau ekologiško sultinio puodelį ir viską patroškinau. Super! Dar ir pietums į darbą liko.

Darbas darbelis

Na va, pasidžiaugiau atostogomis (tokia bedarbės dalia :) ) ir laimėjau konkursą į savo beveik svajonių darbą. Jei dar jis būtų tam pačiam mieste, kuriame ir gyvenu, tai būtų be "beveik". Dabar kiekvieną rytą keliuos apie 5 val. ir greitai susiruošus dundu traukinuku 100 km į darbą. Gal žodis, dundu čia nelabai tinka, nes naujieji elektriniai traukiniai tikrai liuksiški ir nepadarytų gėdos jokiai valstybei. Italijoje teko matyti daaaug prastesnių...

 Dar tik antra savaitė, tad į ritmą įsivažiuoti dar vis sunku, keltis sunku, bet labai tikiuos, kad važinėti priprasiu. Pati kelionė nevargina, vargina kėlimasis anksti :) Šiandien jau ir ausinuką pasiėmiau, ir senai lauktą knygą "Staltiesės ritmu" nusipirkau, tad artimiausiu laiku kelionės neprailgs :)

O atsiliepimus apie knygą būtinai parašysiu, kai perskaitysiu ;)

Braškės

Mmmm, šiandien pirmą kartą šiais metais, nusipirkau šviežių, lietuviškų braškių! Yra ir skonis, ir kvapas. Dabar jų jau beveik nebelikę, bet štai kaip jos atrodė tik parneštos iš turgaus ir nuplautos.

Gėlėtoji vasara...

Nežinau kaip kitoms moterims (ir vyrams ), bet man labai smagu, kad vasara pražysta tūkstančiais žiedų, spalvų. O kvapų kiek visokių! Aš šiek tiek pamišusi dėl kvapų, tai einu ir uostau kiekvieną gėlės, alyvos, jazmino, akacijos žiedą... Vyras net juokiasi iš manęs, kai pamato žiedadulkes ant nosies galiuko, sako - jau vėl kažką uostei? :)

Kai jau dienos pradėjo ilgėti, savo galvoje dėliojau mintis, kaip šiais metais papuošti savo balkoną. Rezultatas gavosi toks:

Gražu ne tik tai, kas telpa į 8 dydį...

Kadangi jau pradėjau rašyti Blog'ą, tai reikia sąžiningai tai ir daryti :)

Paskutiniu metu dažnai susimąstau apie moters grožį... Teko porą metų gyventi žaliojoj Airijoj, tai ten jaučiausi labai liekna ir grazi :), o Lietuvoj su savo apvalumais jau nebetelpu į lietuviškus "standartus". Juk Lietuva -  manekenių, gražuolių, lieknuolių kraštas... Bet pastebiu vis daugiau apvalesnių merginų ir mūsų krašte, ir gal pabūsiu keista, bet džiaugiuosi, nes.... man apvalesnės moterys daug gražesnės :) Ne dėl to, kad ir pati priklausau tai kategorijai, bet dėl to, kad man tikrai gražu...

Ar kas nors išdrįs pasakyti, kad šios moterys negražios?

 

Žavioji Crystal Renn

Padykusi Aerosmith lyderio duktė Mia Tyler

  

Kate Dillon, wow...

Įsijaučiau jau su nuotraukomis, na, bet kai tiek gražių moterų, tai norisi vaizdais pasidalinti. Faktas, kad žmogus gražus ne tik savo vidumi, bet ir išore. Tik norėtųsi, kad būtų kuo mažiau taikomi kažkokie kažkieno kažkam sugalvoti standartai, kaip turi atrodyti graži moteris...

Pradžia

Sveiki,

jau senai galvojau pradėti rašyti internetinį dienoraštį. Bet vis kažkas sutrugdydavo. Tai nerasdavau norimo šablono, tai minčių pritrūgdavo, tai dar kas nors. Daugumai turbūt išvis kyla klausimas - kam reikia rašyti "tą" blog'ą? Atsakymo nežinau :) Tiesiog kartais iškyla kokia nors mintis, kuria norėčiau pasidalinti su artimais žmonėmis, o nėra kur... Juk pripažinkime, kad ne apie viską galima tam tikra forma kalbėti gyvai. Tad ir nutariau galų gale pradėti :) Norimo šablono taip ir neradau arba vis nepavykdavo pasikeisti (palieku tai ateičiai :)) ), bet nusprendžiau, kad gana atidėlioti :)

Dauguma mano skaitytų blogų yra teminiai, t.y. apie stilių, apie maisto gamybą, apie politiką ar dar daugelį kitų dalykų. O aš rašysiu apie viską :) Manau, kad bus čia ir kulinarijos šedevrų (skambiai pavadinau, ar ne? :))) ), ir naujų pirkinių, kuriais labai labai norėsiu pasidžiaugti (juk suprantate mane, merginos :) ), bus ir šiaip pamastymų įvairiom temom. Tikiuosi, kad bus ir įdomių nuotraukų.

O dabar įsitaisykime patogiai į jaukius krėslus, aš įpilsiu vyno į taures ir paplepėkim...